![]() |
გარნიეს თეატრის ცენტრალური შესასვლელი |
![]() |
გარნიეს თეატრის უკანა ხედი |
warmodgenis
reJisura savsebiT moicavda modernistul tendenciebs. es komikuri siuJeti uxvad
iyo datvirTuli Tanamedrove elementebiT: mustafas fotoportretebi Tanamedrove
arabuli navTis magnatis WrilSi, gemis daRupva da tadeos gamoCena akvalangistis
formaSi, rom araferi vTqvaT izabelas dizainze, romelic parizis bulvarebis
moseirne, Tavmomwone qalbatons ufro esadageboda. parodia yvelaferSi igrZnoboda,
rogorc siuJetSi, aseve Tavad gmirebSic. miuxedavad solo ariebisa da duetebisa, moqmedeba
iyo datvirTuli moZravi ukana foniT – es an mustafas swrafi da farTemxriani
amala (ocdaaTiani wlebis amerikuli gangsterebis tansacmelSi gamowyobili) iyo,
an ultramodernistuli avejis fonze mocekvave qalbatonebi iyvnen mustafas
garemidan,. metic, mustafas meuRle elvira, miRebuli ‘Tavisuflebis’ Semdeg
gadametebulad gamopranWuli, gasuli saukunis 70-ni wlebis italiuri salonis mkvidris
Sesabamisad gamoiyureboda. amgvari reJisoruli gadawyveta axlos iyo Cvens mier
ukve naxsenebi hendelis ‘qserqsesTan’ (ixile amave gazeTis 3 agvistos (#182)
publikacia), Tumca, garkveulad aWarbebda mas da vinc kargad ar icoda partitura, SesaZloa mxolod andrei serbanis reJisorul triukebs gaetacebina.
operis
siuJeti aris martivi: Tavisi coliT (elvira) gulgatexili alJiris bei mustafa gadawyvets
ganSordes mas. amisaTvis moifiqrebs, rom coli jildos saxiT gaatanos monobaSi myof italiel lindoros, romelic
beisaTvis qvidan gamokveTavs ucnobi qalbatonis figuras. lindoro beis aseTi
saCuqriT erTgvarad dabneulia, radgan igi jer kidev inaxavs ganSorebuli satrfos siyvaruls.
morigi
piratuli Tavdasxmis dros, alJireli mekobreebi xelT Caigdeben italiel qals
izabelas da tadeos, romlebic Seficaven erTmaneTs daexmaron tyveobidan
ganTavisuflebaSi. bei moixibleba izabelas silamaziT, romelic aRmoCndeba, rom
Turme lindoros satrfoa. izabela isargeblebs viTarebiT da lindoros moiTxovs Tavis
msaxurad, razedac bei Tanxmdeba.
meore moqmedeba iwyeba sasaxlis msaxurTa
gundiT – yvela SeSfoTebulia beis ltolviT ucnobi italieli qalis mimarT. igi ki
srulad Sepyrobilia am grZnobiT. am gaurkveveli mdgomareobiT Sewuxebulia aseve beis
coli elvira. lindoro erTxans gaRizianebulia izabelas keklucobiT beis mimarT,
magram Semdgom sabolood rwmundeba Tavisi Seyvarebulis erTgulebaSi da isini moifiqreben
erTad gaqcevas. mustafa uboZebs ‘kaimakanis’ tituls tadeos, riTac mis guls
moigebs. bei patiJebs izabelas, Tumca izabela, romelic mustafam miiwvia yavaze,
cxaddeba masTan elvirasTan erTad ukve mofiqrebuli garkveuli gegmiT - moadunos mustafas yuradReba. amisaTvis igi acxadebs,
rom upriania beis mieniWos italiaSi popularuli ‘papataCi’-s wodeba, anu kacisa,
romelic Wams, svams, sZinavs da cotas laparakobs. am ideiT moxibluli bei,
Seudgeba mis ganxorcielebas. izabela mimarTavs tusaRebis patriotuli grZnobebis
gaRvivebas - ar daiviwyon samSoblo da moemzadon didi gaqcevisaTvis. tadeo,
ganawyenebuli imiT, rom izabelam moaklo mas yuradReba da gadaitana lindoroze,
cdilobs beis gaRviZebas, magram amaod da sabolood SeuerTdeba gaqceulebs. ‘papataCi’-s
wodebisadmi erTguli bei verafers amCnevs. martod darCenili, igi urigdeba
elviras.
’italieli
qali alJirSi’ aris rosinis pirveli komikuri opera, romelmac mas didi aRiareba
moutana (anjelo anelis libreto, daidga veneciaSi 1813 wlis 22 maiss). brwyinvale
ariebiTa da duetebiT warmodgenil operaSi ukve gamoCnda rosinis xelwera –
kvintetebi da finalebi, sadac mkacr riTmSi zis yoveli personaJi, amiT
konkretuli gmiri zustad xasiaTdeba da komizmic matulobs, Tanac kompozitoris
kalams ar aklia ironia TiToeuli gmiris
mimarT. rosini arnaxul Tavisuflebas aZlevs sasule instrumentebs – es valtornis Temaa
lindoros pirvel ariaSi (Cavatina di Lindoro, No.2 ‘Languir per una
bella’) da igi meordeba izabelas patriotuli ariis
meore nawilSic (Rondo di Isabella ‘Pensa alla patria’). fleita ukve uvertiuridan iRebs garkveul dominantas
da amiT iwvevs mTel orkestrs.
aRniSnulma
speqtaklma saSualeba momca kidev erTxel davmtkbariyavi rosinis virtuozuli ariebiTa
da komikuri scenebiT da aseve cocxlad momesmina saopero scenis varskvlavebi. pirvel
rigSi, did interess iwvevda izabelas partiis Semsrulebeli kontralto vivika Jeno
(Vivica Genaux). man garkveuli furori
moaxdina Tavisi solo diskiT – sadac farinelis repertuari iyo warmodgenili (Harmonia
Mundi HMC 901778). am Canawers diriJorobda
baroko musikis ubadlo mcodne - rene iakobsi. diskma mTlianad kargi recenzia
daimsaxura, Jenos virtuozobam da
teqnikam arnaxuli STabeWdileba datova msmenelze. magram mis xmas garkveuli
‘dauviwyari’ tembraluri elferi gaaCnia – mSrali da odnav xorxismieri. Semdeg
hendelis operas ‘arminio’-s srul CanawerSi igi erT-erTi saukeTeso iyo (Virgin
Veritas 5454612). magram rosinis repertuarSi
me momRerali ar momismenia da erTgvarad veWvobdi kidec, ramdenad daZlevda igi
partias. komikuri operis cnobili Semsruleblebi – alesandro korbeli (Alessandro
Corbelli) da simone alaimo (Simone
Alaimo) Sesabamisad gamocxadebuli iyvnen tadeosa
da mustafas rolebSi. CemTvis sruliad ucnob amerikel tenors – brius slejs (Bruce
Sledge lindoros partiaSi) hqonda debiuti
parizis ‘grand operaSi’. aseve debiutanti iyo halis partiis Semsrulebeli –
luCano di paskuale (Luciano Di Pasquale).
uvertiuram Zalze
uRimRamod Caiara – es cocxali da swrafi musikaluri nawili, romelic rosinis Sedevrebis
ricxvs miekuTvneba, ratomRac mZimed da mdored warimarTa. bruno kampanelam,
romelmac ase unaklod uxelmZRvanela ‘metropoliten-operis’ orkestrs belinis
‘mekobreSi’ (2 noemberi 2002 weli), imedi gamicrua. da Semdgom, operis
msvlelobaSic ar gamokeTda orkestris Sesrulebis xarisxi, igi ratomRac im saRamos
namdvilad gaunawyenda rosins, Tumca arc ise, rom orkestri mTlad Cavardniliyo.
opera
ixsneba introduqciiT, sadac mustafa beisTan erTad warsdgebian misi meuRle
elvira (Janeta fiSeri/Jeanette
Fischer) da mosamsaxure zulma (debiutanti elena Jidkova). Janeta fiSeri, rogorc
vokalurad, aseve artistulad sruliad esadageboda Tavis rols. misi cocxali TamaSi
komizms matebda da kargi kontrasti iyo vivika Jenos individualur SesrulebasTan.
magram elena Jidkova SeboWili gamoiyureboda da rogorc yvela slavs, diqciis
problema gaaCnda.
brius sleji, simsuqnisaken midrekili axalgazrda amerikeli
tenori, arcTu ise cudad gamoiyureboda Tavis partiaSi. mxned da uSiSrad dasZlia
man lindoros kavatina operis dasawyisSive pirvel aqtSi – didi seriozuli aria
mravali maRali notiT. praqtikulad stabilurad gamoiyureboda igi mTeli operis
ganmavlobaSi, magram meore aqtis kavatinis (Cavatina di Lindoro, No.9 ‘Oh come il cor di giubilo’) finaluri noti sakmaod xanmokled eWira. misi xma
inglisuri tipis rosiniseul xmebs ganekuTvneba (brius fordisa da kris meritis
msgavsad, oRond axalgazrduli da metad sufTa). magram sxva momRerlebTan
gansxvavebiT, mas samxreTuli sicocxle aklda da mouqnelad da erTob zantad gamoiyureboda, riTac
eWvs badebda izabelas arCevanis sisworeSi.
vivika Jeno udavod centraluri figura iyo mTel operaSi – da es
man daimsaxura ara mxolod Tavisi vokaluri monacemebiT, aramed didi
momxibvlelobiTa da qalurobiT, rasac uxvad afrqvevda im dRes ‘grand operas’
scenaze. saSualo simaRlis, kargi aRnagobis vivika gamomwvev eleqtrikis feris
kostiumSi giSris feri TmebiTa da cocxali TvalebiT, marTlac mimzidveli iyo. uSualo da amavdroulad eSmakuri iyo igi
tadeosTan duetSi (Duetto di Isabella e Taddeo, No.5 ‘Ai Capricci della sorte’) da Semdgom ukve kavatinaSi, sadac brwyinvale
magaliTs uCvenebs elviras, Tu rogor unda gamoxatos qalma grZnobebi Tayvanismcemlis
mimarT ise, rom ar warmoTqvas misi saxeli da amiT ar gaanawyenos arc erTi motrfiale
(Cavatina di Isabella, No.11 ‘Per
lui che adoro’), rogoricaa magaliTad
lindoro, mustafa da tadeo. Tumca Jeno Tavbrudamxvevi siswrafiT umklavdeboda
rosiniseul ruladebsa da fioriturebs, misi mimzidveloba tolfasi iyo misi
vokaluri teqnikisa. magram samarTlionoba iTxovs aRvniSno, rom izabelas rolSi man
im dRes msmenelebSi ar datova gansakuTrebuli vokaluri interpretaciis STabeWdileba.
xmis tembri da siZliere srulad Seesabameboda imas, rac kompaqt-diskebis
mosmeniT SegeqmnebodaT.
alesandro korbeli, rogorc aRiarebuli rosiniseuli komikosi, Tavisi dauSreteli
tadeoTi isev brwyinavda. sasacilo da dabneuli Cans igi pirvel aqtSi, tyveobaSi
Cavardnis momentSi, lastebSi da myvinTavis sxva amuniciaSi gamowyobili. da
Semdegac - ‘kaimakanis’ wodebis miniWebisas (Aria di Taddeo No.10 ‘Ho un
gar pesos sulla testa’) [ixileT foto]. aseve
komikuria igi operis finalSi, rodesac mustafas ‘papataCiT’ abrueben da garbian.
misi xmis tembri da moqniloba drom sruliad Seucvleli datova.
![]() |
ა.კორბელი, ბ.სლეჯი, ს.ალაიმო და ვ.ჟენო |
simone alaimo operis introduqciidanve garkveul mouqnelobis
STabeWdilebas qmnida. vokalurad mas aklda siswrafe da rosinis musikisaTvis
saWiro silaRe. amas garkveulad xels uwyobda misi gmiris xasiaTi. gaRizianebuli
da axlis ZiebaSi myofi bei xSirad uxeSobs, riTac metad sulelurad gamoiyureba. alaimos
mWidro xma da wkriala maRlebi kargad saxavdnen misi gmiris xasiaTs.
![]() |
ბ.სლეჟი, ვ.ჟენო, ა.ალაიმო და ა.კორბელი |
debiutanti
luCano di paskuale, rogorc
vizualurad, aseve vokalurad miesadaga halis personaJs. sqeli da maRali, igi
sworad warmosaxavda beis amalis nel, zant da mZime xelmZRvanels, man erTgvarad
kidevac momagona policieli cnobili qarTuli naxati filmi-seriali
‘dardubala’-dan.
speqtaklma garkveul
kulminacias miaRwia izabelas rondos dros – es patriotuli aRtkineba iqca
italielebis mimarT mkafio ironiis gamovlenad. da frangulenovani darbazi ar
malavda Tavis aRfrTovanebas (TiTqmis speqtaklis CaSlamde). ironiiTa da komizmiT
srulad gaJRenTili opera cxadia, itans aseTi wuTebis gaSarJebasac, ase rom italiur
nacionalur droSebSi gamowyobili tusaRebi mxolod sicils iwvevdnen.
speqtakli
Sedga, mxurvale taSis Semdeg mayurebeli uCveulod swrafad daiSala, mec davtove
darbazi kargi ganwyobiT, rom daveswari rosinisaTvis Sesaferis dadgmas, sadac
iumori da ironia sufevda sasiamovno xmebdan erTad.
daviT gigineiSvili
dabeWdilia gazeT '"24 saaTi"'2004 234 (783): 3.
No comments:
Post a Comment