zalcburgis festivali warmoadgens
evropaSi avtoritetul klasikuri musikis zeims. tradiciulad igi moicavs oTx RonisZiebas
– zamTris mocartis kvira (dakavSirebuls mocartis dabadebis dRes 27 ianvars), gazafxulis
aRdgomis festivali (Osterfespiele
Salzburg),
baroko musikis samebis festivali (Pfingsten Barock Festival) da Tavad sazafxulo festivali, romlis dros sruldeba mocartis
operebi. wels mocartis dabadebis 250 wlisTavis aRsaniSnavad festivalis mTavar
nawilSi, anu 21 ivlisidan 31 agvistomde organizatorebma Caifiqres mocartis
yvela operis warmodgena. am miznis ganxorcielebas miusadages erTi damatebiTi Teatris
– mocartis saxlis gaxsna (Haus
für Mozart),
romelic festivalis mTavari darbazis gverdiT aSenda da 1500-ze met msmenels
itevs.
baroko musikis festivali samebis dResaswaulis dros (2-5 ivnisi 2006წ.) aseve
ukavSirdeboda mocarts (Wege zu Mozart) – amJamad warmodgenili iyo kompozitoris mier
gadakeTebuli hendelis ori oratoria, originaluri simfoniebi, koncertebi da baxis
ojaxis nawarmoebebi, romelTa gacnoba sxvadasxva wyaroebis Tanaxmad, mocarts
piradad mouwia.
pirveli speqtakli, romelsac daveswari, iyo hendelis ‘aleqsandres
zeimi’ (Alexander’s Feast HWV 75). igi festivalis did darbazSi Catarda, romelic
Tanamedrove erT did iarusian darbazs warmoadgens, aq scena pirvel rigTan Zalze
axlos mdebareobs. sadarbazod gamowyobil damswreMsazogadoebaSi sWarbobda saSualo da ufro meti asakis
msmeneli. axalgazrda saxeebs mxolod ager-eger Tu naxavdiT, isic iarusze. miuxedavad
mocartis versiisa, nawarmoebi inglisur enaze Sesrulda.
darbazis JReradobam momagona bostonis konservatoriis darbazi, romelic
saxelganTqmuli bostonis simfoniuri orkestris mudmivi samyofelia. Canaweris donesTan
SedarebiT darbazSi xma ismoda saSualoze
ufro dabali simZlavriT. aSkara iyo, rom darbazi ufro saopero da ara kameruli
musikisaTvis iyo gaTvlili.
unda vaRiaro, rom mouTmenlad velodi Cem pirvel Sexvedras
saxelganTqmul berlinis Zveleburi musikis
orkestrTan – romelsac mxolod firma ‘harmonia mundi’-s Canawerebis saxiT vicnobdi. Cemi azriT es
Canawerebi warmoadgens baroko musikis saukeTeso nimuSs, rac ganpirobebulia ara
mxolod brwyinvale SesrulebiT, aramed Canaweris gamokveTili TaviseburebiTac. aq
ki orkestris JReradobam gamicrua imedebi – ar iyo msgavseba Camweri kompaniis
mier SemoTavazebul CanawerebTan – rogorc Cans, xmis reJisorebi sakmaod cvlian
musikaluri suraTis ferebs, mateben mas met maRal sixSireebs da daxvewilobas.
orkestri moicavda sadRac 35 wevrs, gundi ki ocs. Zveleburi
instrumentebidan TvalSi sacemi iyo arqilutna, klavesini da patara orRani.
Sesavali daiwyo uvertiuriT – hendelisaTvis tipuri musikaluri nawyvetiT. Tumca
Tavs hendelis musikis moyvarulad namdvilad miviCnev, aqamde es nawarmoebi ar
mqonda mosmenili. oratoria aRmoCnda misi kameruli tipis oratoriebisa da didi
masStaburi nawarmoebebis nazavi. sWarbobda ariebi – aRsaniSnavia virtuozuli
vokaluri partiebi tenorisa da sopranosi, gansakuTrebiT tenoris da sopranos
pirveli ariebi, sadac helena iuntenenma
uCvena ubadlo sunTqvis SesaZleblobebi Tavbrudamxvevi fioriturebis
gamkvlavebaSi. ariebi logikurad iyo gadajaWvuli gundTan, riTac garkveulad alamazebda
ariebisaTvis damaxasiaTebel imdroindel ‘da kapo’-s stils. gamiWirdeba vTqva, sad
iyo aq mocartis mier Setanili cvlilebebi. pirveli nawilis reCitativebs klavesini
an lira uZRveboda. bani odnav mogvianebiT Semovida moqmedebaSi hendeliseuli
qveda registris banis ariiT, sasule instrumentebis TanxlebiT. moCvenebiTi
idiliuri musika irRveva da moqmedebaSi wuxili, daZabuloba da dardi Cndeba. amas
hendeli sopranos partiiT axerxebs, misi mgrZnobiare ariiT violis sevdiani xmis
TanxlebiT. ar SeiZleba aq ar vaxseno helena iuntenenis samsaxiobo unari, igi
avlenda sakmao emociurobas da artistizms, romelmac es baroko warmodgena Zalze
cocxali da Tanamedrove gaxada. amasTanave qalurma koketobam da egzaltaciam misi
pirveli moqmedebis bolo ariaSi gaarRvia darbazis mdumare tradiciuloba da
daimsaxura mxurvale aplodismentebi. pirveli nawili damTavrda didi gundiT,
romelic imeorebda ariamde Sesrulebul
motivs (rac hendelis tipuri niSania). gundi ismoda zedmiwevniT
kamerulad, ramac erTxel kidev damarwmuna
eklesiaSi oratoriebis Sesrulebis aucileblobaSi, sadac rezonansi saWiro
sidinjesa da damajereblobas hmatebs musikas.
ukve pirveli moqmedebis Sua nawilidan simebiani
instrumentebi nel-nela iReben mTavari Temis ganviTarebis pasuxismgeblobas.
orkestris swori sivrciTi ganlageba qmnida sasiamovno efeqts, kerZod ori
hornidan rene iakobsma banis ariaSi
isini orkestris sapirispiro adgilebSi ganaTavsa, ramac erTgvarad eqos (an
stereo) efeqti Seqmna. aRsaniSnavia, rom rogorc orkestrantebis mcire nawili,
aseve momRerlebi nawarmoebis msvlelobaSi aqtiurad gadaadgildebodnen: solistebi
ematebodnen gunds, orkestrantebi gamodiodnen diriJoris mier maTTvis miniWebul
adgilebze. mcire SeCerebis Semdeg meore nawili daiwyo. aq iakobsma lutnas solo
nomeri dauTmo (gamaxsneda msgavsi misi interpretacia hendelis ‘rinaldo’-s
CanawerSi). Amas tenoris reCitativi orkestrTan TandarTviT uZRvoda, rac pompezur
gundSi gadaizarda, romelSic hendeliseburi tradiciiT trompetebi, hornebi da sxva
sasule instrumentebi srulad CaerTvnen. SemdgomSi mas ukve tradiciuli banis mamxnevebeli
aria mohyva – tipuri ‘da kapo’, Sua nawilSi banma SesaSuri legatoebi kargad
daZlia da partiis mesame aria maRali notis gaxangrZlivebiT daasrula. darbazi am
faqts umalve aplodismentebiT gamoexmaura. iakobsma isargebla SesvenebiT, xelmZRvaneloba
xelT aiRo da nawarmoebi ganagrZo. orkestris simebiani nawilis idealuri erToba
meore nawilSi mkafiod gamoCnda. aqcentebi iyo gamokveTili da sinqronuli.
auRelvebeli tempisagan ukve araferi darCa. Semdegi tenorisa da sopranos ariebi
SeiZleba ar warmoadgendnen gansakuTrebul musikalur nimuSebs, magram kargad
iyvnen Cabmuli siuJetur xazSi. reCitativebi ukve srulad iyo Secvlili orkestris
aranJirebiT, rac xazs usvamda moqmedebis dramatizms. nawarmoebi ukve ki ar
sruldeboba, aramed erTianad mihqroda – am dros rolSi Sesuli orkestrantebi da
momRerlebi srul erTobas ganicdidnen. mokle meore nawili damTavrda gundiT –
sadac SeumCneveli ganmeorebadi kreSendoebi sWarbobda.
DdamTavrda speqtakli da mayurebeli ver
malavda Tavis aRfrTovanebas. iakobsma Tu idealuri ara, Zalze STambeWdavi
Sesruleba namdvilad SemogvTavaza. pirveli violino, SesamCnevad maRali da susti
axalgazrda musikosi, aRmoCnda orkestris mTavari burji. vokalistebidan ukve aRvniSne
koloraturuli soprano helena iunteneni, romelmac ubadlod imRera Tavisi partia,
tenori – SedarebiT asakovani kobi van
rensburgi – masze dakisrebul misis mondomebiT asrulebda. am fonze bani –
rusi axalgazrda Semsrulebeli, nikolai
borSovi, ufro bas-baritoni, gamoirCeoda usaxo dablebiTa da kargi maRlebiT,
Tavisi axalgazrduli energiiT igi gaumklavda am partias.
Sesruleba gamovida Zalze akademiuri, STambeWdavi
da damanaxa baroko musikis Tanamedroveoba da ukvdaveba. STabeWdilebiT aRsavse
darbazi ver malavda aRfrTovanebas da dausrulebliv iwvevda musikosebs scenaze.
SabaTs, 3 ivniss warmodgenebma ‘mocarteumSi’
gadainacvla, romelic sanapiros meore (marjvena) mxares aris ganlagebuli. ‘mocarteumis’
didi darbazi Cvens konservatorias mogvagonebs, Tumca scena odnav viwroa, xolo
darbazs mxolod erTiani farTo balkoni axlavs. cxadia aseTi darbazi kameruli
musikisTvis ufroa gankuTvnili. diliT warmodgenas iZleoda saxelganTqmuli baxis
specialisti tom kupmani Tavis
orkestrTan erTad.
amsterdamis baroko orkestri warmodgenili iyo axalgazrda mandilosnebiT da pirveli violinoc qalbatoni iyo. orkestri 22 wevrisagan Sedgeboda. darbazSi speqtaklis dawyebamde 2 Zveli klavesini da erTi pianoforte iwvevda mayureblebis did interess.
![]() |
ზალცბურგის 'მოზარტეუმის' შენობა |
amsterdamis baroko orkestri warmodgenili iyo axalgazrda mandilosnebiT da pirveli violinoc qalbatoni iyo. orkestri 22 wevrisagan Sedgeboda. darbazSi speqtaklis dawyebamde 2 Zveli klavesini da erTi pianoforte iwvevda mayureblebis did interess.
![]() |
'მოცარტეუმის' დარბაზი ტონ კუპმანის კონცერტის წინ |
programis pirveli nawili iyo karl filip
emanuel baxis 2 simfoniidan (Wq No.1, 4) da erTi koncertidan klavesinisa da pianofortesaTvis
(Wq 47). karl filipi,
mamisagan gansxvavebiT, met aqcentebs tempze da efeqtebze akeTebda Tan
(pruseTis imperatoris simpaTiis gamo) fleitas wamyvan rols aniWebda. Sesruleba
iyo umaRlesi klasis, rac iakobsis orkestrs didma darbazma daaklo, ‘mocarteumis’
kedlebma kupmanis orkestrs fantastikuri JReradoba mianiWa. mgoni misi orkestri
metad asketurad Cans firma Erato-s CanawerebSi, vidre im dRes ismoda darbazSi. Zveleburi instrumentebi
idumal da daviwyebul warsuls mogagonebda da gaxsenebda literaturul gmirebs.
auRelvebel iakobsTan SedarebiT kupmani aRmoCnda Zalze moqnili da eqspansiuri.
koncertSi igi Tavad uZRveboda klavesins, pianoforteze ki tini mato ukravda. am nawarmoebma, romelic ufro xumrobas waagavda,
mayurebeli gagvaxalisa. rogorc tradiciulad CanawerebSi, pianofortes patara da
CaxSuli xma aRmoaCnda, samagireod klavesini ismoda mTeli diapazoniT –
brwyinvale banebidan, wkriala maRlebamde. orkestri iyo kargad dabalansebuli,
violinoebi marcxniv ganlagebuli da banebi marjvniv. Semdeg Sesrulda vilhelm
frideman baxis re-minoruli simfonia, romelic Tavisi musikaluri eniT mamis
musikalur tiloebs waagavda. magram rodesac iohan sebastianis Sesrulebaze
gadavida orkestri naTeli gaxda, rom am bumberaz musikoss verc erTi Seedreboda.
kupmanma amoarCia misi kantata BWV42-s Sesavali, rTuli da modernistuli nawarmoebi, romelic udavod uswrebda
baxis maSindel epoqas. sevda, fiqrebi da erTiani samyaros gancda – ai is, rac
am nawarmoebma gamoiwvia. koncerti dasrulda cnobili uvertiuriT orkestrisaTvis No.3 BWV1068. am cnobili nawarmoebis
meore sevdiani nawilisaTvis (aria) tempebi iyo Cqari, trompetebi da hornebi
sruli moculobiT iyo CarTuli yvela swraf da sazeimo nawilebSi. JReradoba iyo
fantastikuri, sruli simZlavriT. aRfrTovanebuli msmenelebi kupmans scenidan ar
uSvebdnen. isic gamoexmaura maT da jer suitis mesame nawili, xolo mere meore
sevdiani nawili Seasrula – amJamad sxva aqcentebiT, meti sinaziT, riTac kidev
erTxel gamovlinda baxis sidiade. koncertma imdenad aRmafrTovana, rom ar megona
Tu raime waSlida am STabeWdilebas.
daviT gigineiSvili
dabeWdilia Jurnal "saqarTvelos biblioTeka" 2006 (3): 64-67.
No comments:
Post a Comment