Cemi profesiuli saqmianobasTan dakavSirebiT barselonaSi moxvedrilma Sansi xelidan ar gavuSvi da espaneTis yvelaze saxelganTqmul da avtoritetul saopero Teatr ‘liseu’-s vestumre. aRsaniSnavia, rom 1847 wels adrindeli tradiciebisagan gansxvavebiT Teatris daarsebas saTaveSi Caudga musikis moyvarulTa sazogadoeba, romelSic didi mecenatebi Sediodnen. Teatris oqros xana modis XX saukunis ocian wlebze da meore msoflio omis Semdgom periodze. am Teatrs evropis sxva cnobil TeatrebTan SedarebiT tragikuli istoria aqvs. mecxramete saukunis miwuruls Teatri saSineli tragediis momswre gaxda – anarqist santiago salvatoris bombiT daiRupa ocamde msmeneli. aseve xanZriT gamowveuli dazianeba ar acda am Teatrs: jer 1861 wels da Semdeg sul axlaxans 1994 wels. ukanaskneli xanZris Sedegad dazianebuli Senobis remonti didxans gagrZelda da Teatri gaixsna mxolod 1999 wels puCinis ‘turandotiT’, swored im operiT, romlis dadgma Tavis droze xanZris gamo CaiSala.
tradiciulad
‘liseus’ scenaze dominirebs italiuri opera. am mxriv verdis ‘aida’ da ‘rigoleto’
sWarboben Sesrulebul warmodgenaTa raodenobiT. arc 2007-2008 wlis sezonis
repertuari aris gamonaklisi, sadac italiuri opera dominirebs (12 saopero
warmodgenidan xuTi - verdis, donicetis, rosinis da jordanos operebia). 25
seqtembers sezons xsnida jordanos ‘andre
Senie’. angaJirebuli ori Semadgenlobidan pirvel speqtaklSi saukeTesoni unda
yofiliyo: xose kura - Senies, karlos alvares - Jerarisa da debora voiti -
madalenas partiebSi. CemTvis ormagad saintereso iyo es warmodgena, radgan arc erTi
momRerali ar momismenia cocxlad scenaze. bolo wlebis tradiciebis Tanaxmad sezonis
gaxsnis warmodgenaze bileTebi ar iyideboda, specialurad iyo dapatiJebuli operis
Teatris samenejero jgufis ‘konsorsiumis’ wevrebi, mravali sxva mecenati da Teatris
gulSematkivrebi. yovelive es niSnavda imas, rom speqtaklis dasrulebisas banketi
gaimarTeboda saopero scenis varskvavebis TandaswrebiT. bedma gamiRima da
saerTaSoriso presasTan urTierTobis xelmZRvanelis, qalbatoni adelina roxasis
energiuli mxardaWeriT moxerxda Cemi akreditacia am speqtaklze, sadac aseve
eswreboda musikis ramdenime kritikosi espanurenovani gamocemebidan, kerZod
madrididan. TeatrSi paralelurad gaixsna cnobili espaneli impresionistis ramon
kasasis gamofena ‘qalis Sarmi’, sadac Sekrebili iyo rogorc ‘liseus TanamdgomTa
klubSi’ arsebuli tiloebi, aseve monseratis muzeumSi Senaxuli mxatvris namuSevrebi.
eqspozicia moewyo meore sarTulis erT-erT darbazSi da stumarTa didi interesi
gamoiwvia. XIX da XX saukuneTa mijnaze Seqmnili portretebi dResac aqtualuria,
radgan maTSi airekleboda im droisaTvis sruliad axali movlena – emansipirebuli
qalis saxe. mxatvari ar gamodis moralistis rolSi – igi mxolod asaxavs
Tanamedroveobas.
‘gran
Teatri liseu’ imyofeba qalaqis SuagulSi – ramblas bulvarze. Senoba ar aris
gamoyofili gverdiTmdgomi Senobebidan, mxolod marjvena fasads Wris patara quCa. ase,
rom dRis Suqze Teatri SeiZleba verc SeamCnio.
im
saRamos speqtakli xalxmravlobiT ara, magram Zalian pretenziuli sazogadoebiT ki
gamoirCeoda. aq Tavi moeyara aristokratiul da finansurad Zlier adgilobriv da
madridul elitas. arc Tu ise farTo, magram sakmaod maRalWerian darbazs ar
amSvenebda specialuri monarqis loJa da arc pompezuri WaRi. sakmaod moxerxebuli skamebis
rigebs Soris sasiamovno sixalvaTe igrZnoboda, skamebis sazurgeebze ki
mimagrebul eleqtronul tabloze ikiTxeboda libretos teqstebi kataloniur, espanur
an inglisur enebze.
im
saRamos speqtaklma cvlilebebis gareSe ar Caiara. debora voitis nacvlad
madalenas partias saxelmoxveWili, scenis veterani daniela desi mReroda. Cemi eWvebis miuxedavad, igi laRad da
damajereblad gamoiyureboda, odnav gacveTili tembris garda, msmeneli wuns ar
daudebda ocwlian sasceno gza gamovlil primadonas. igi brwyinvale iyo mesame
aqtis ariaSic da finalur duetSi. xose
kura, romelmac pirvelive frazidan momajadova, samwuxarod danarCen sakvanZo
scenebSi ar momeCvena iseTive momxibvleli. es ganapiroba pirvel rigSi misi simReris
maneram, zeda registrSi gadasvlisas misi xma kargavda siTbos da simZlavres. garkveulwilad
misma vokalurma monacemebma erT-erTi Cveni saxelovani qarTveli tenori momagona.
meore, aranakleb mniSvnelovani is iyo, rom momRerali Canda odnav moSvebuli da
inertuli. safrangeTis revoluciis drois patrioti da poeti, anTebuli gulis patroni
Senie aris jordanos operis mTavari gmiri. es suliskveTeba ar emCneoda im
saRamos momRerals, ratomRac momeCvena rom igi Tavs inaxavda. Jeraris partiis
Tanamedrove Semsrulebeli baritoni, Cemi azriT, rTuli amocanis winaSe dgas - legendarulma jino bekim CanawerSi
datovebuli Tavisi interpretaciiT sagrZnoblad gaamkacra saSemsruleblo
standartebi da vokalistis samsaxiobo niWis miRma moiTxova gansakuTrebuli
vokaluri monacemebi da Zala. karlos
alvaresis gmiri gamoiyureboda damajereblad, misi xma iyo myari, Tumca wvrili
JReradobis. Tu amas ar CavTvliT, alvaresis fizikuri monacemebi da artistizmi
xels uwyobda im gmiris damajerebeli portretis Seqmnas, romelic Sesamabis
mowinaaRmdegobas gauwevda tanad da simpaTiur xose kuras Senies.
im
saRamos Semsruleblebis samsaxiobo niWi srulad ver gamovlinda – reJisorulma
midgomam aqcentebi sxvagvarad daalaga. efeqturi, qaTqaTa, TeTri aristokratebis
kostiumebi da intensiuri ganaTeba scenaze pirvel aqtSi viTom calsaxad miuTiTebda
damdgmelis simpaTiebze, rom ara marjvniv gadaxrili kedlebi da aveji, rac ukve arastabilurobisa
da rRvevis simbolod gamoCnda. magram metad efeqturi gamodga meore aqtis dawyeba,
sadac proeqtoris saSualebiT srul siCumeSi da bnel darbazSi giliotinis meqanizmi
iyo warmosaxuli. Cveneba grZeldeboda imden xans, rom yvelaze skeptikur
mayurebelsac ki zizRi gauCndeboda am saSineli manqanis mimarT. mesame aqtis
dasawyisis simbolod iqca swrafmavali Rrublebi da mokveTili Tavi, finalSi ki
kosmosis fonze revoluciis Svilebis aCrdili. filip orlos reJisoruli midgoma iyo
efeqturi, magram erTgvarad sworxazovani. dizaini da kostiumebi saukeTeso, yvela
detali gaTvlili da gamoyvanili, rac arc iyo gasakviri, radgan es tokios axali
nacionaluri Teatris produqcia iyo. calke aRniSvnis Rirsia darbazis akustika – parteridan
xma ismoda idealurad, arc erTi registris xma ar ikargeboda da arc iCrdileboda. pinhas steinbergis diriJoroba iyo
damajerebeli da SesamCnevi xarvezebis gareSe. aqve minda aRvniSno am speqtaklis
mier miZRvnili broSuris mravalferovani Sinaarsi (sruli diskografiiT da
videografiiT, iqve mocemuli mokle TargmaniT inglisur da frangul enebze) da misi
maRali poligrafiuli xarisxi. es ukanaskneli axasiaTebda mTel beWvdiT produqcias
da gamoxatavda adgilobrivi mmarTvelobis zrunvasa da gansakuTrebul yuradRebas
kataloniuri kulturis mimarT da mis popularizacias.
![]() |
ხ.კურა და მ.ალვარესი მსმენელთან სპექტაკლის შემდომ გამართულ ბანკეტზე |
miuxedavad kritikuli SeniSvnebisa, romelic operis mosmenisas gamiCnda, barselonas ‘gran Teatri liseus’ sezonis gaxsna aRmoCnda saintereso Teatraluri movlena, Tavisi doniTa da masStabebiT srulad Sesatyvisi evropis sxva wamyvan saopero TeatrebTan.
დავით გიგინეიშვილი
გამოქვეყნებულია გაზეთ '"24 საათი" 2007 244(1688):a10
No comments:
Post a Comment