Saturday, September 8, 2012

საოპერო სეზონის გახსნა ბარსელონის 'ლისეუ'–ში / Opera season opening night at the Liceu, Barcelona





Cemi profesiuli saqmianobasTan dakavSirebiT barselonaSi moxvedrilma Sansi xelidan ar gavuSvi da espaneTis yvelaze saxelganTqmul da avtoritetul saopero Teatr ‘liseu’-s vestumre. aRsaniSnavia, rom 1847 wels adrindeli tradiciebisagan gansxvavebiT Teatris daarsebas saTaveSi Caudga musikis moyvarulTa sazogadoeba, romelSic didi mecenatebi Sediodnen. Teatris oqros xana modis XX saukunis ocian wlebze da meore msoflio omis Semdgom periodze. am Teatrs evropis sxva cnobil TeatrebTan SedarebiT tragikuli istoria aqvs. mecxramete saukunis miwuruls Teatri saSineli tragediis momswre gaxda – anarqist santiago salvatoris bombiT daiRupa ocamde msmeneli. aseve xanZriT gamowveuli dazianeba ar acda am Teatrs: jer 1861 wels da Semdeg sul axlaxans 1994 wels. ukanaskneli xanZris Sedegad dazianebuli Senobis remonti didxans gagrZelda da Teatri gaixsna mxolod 1999 wels puCinis ‘turandotiT’, swored im operiT, romlis dadgma Tavis droze xanZris gamo CaiSala.
tradiciulad ‘liseus’ scenaze dominirebs italiuri opera. am mxriv verdis ‘aida’ da ‘rigoleto’ sWarboben Sesrulebul warmodgenaTa raodenobiT. arc 2007-2008 wlis sezonis repertuari aris gamonaklisi, sadac italiuri opera dominirebs (12 saopero warmodgenidan xuTi - verdis, donicetis, rosinis da jordanos operebia). 25 seqtembers sezons xsnida jordanos ‘andre Senie’. angaJirebuli ori Semadgenlobidan pirvel speqtaklSi saukeTesoni unda yofiliyo: xose kura - Senies, karlos alvares - Jerarisa da debora voiti - madalenas partiebSi. CemTvis ormagad saintereso iyo es warmodgena, radgan arc erTi momRerali ar momismenia cocxlad scenaze. bolo wlebis tradiciebis Tanaxmad sezonis gaxsnis warmodgenaze bileTebi ar iyideboda, specialurad iyo dapatiJebuli operis Teatris samenejero jgufis ‘konsorsiumis’ wevrebi, mravali sxva mecenati da Teatris gulSematkivrebi. yovelive es niSnavda imas, rom speqtaklis dasrulebisas banketi gaimarTeboda saopero scenis varskvavebis TandaswrebiT. bedma gamiRima da saerTaSoriso presasTan urTierTobis xelmZRvanelis, qalbatoni adelina roxasis energiuli mxardaWeriT moxerxda Cemi akreditacia am speqtaklze, sadac aseve eswreboda musikis ramdenime kritikosi espanurenovani gamocemebidan, kerZod madrididan. TeatrSi paralelurad gaixsna cnobili espaneli impresionistis ramon kasasis gamofena ‘qalis Sarmi’, sadac Sekrebili iyo rogorc ‘liseus TanamdgomTa klubSi’ arsebuli tiloebi, aseve monseratis muzeumSi Senaxuli mxatvris namuSevrebi. eqspozicia moewyo meore sarTulis erT-erT darbazSi da stumarTa didi interesi gamoiwvia. XIX da XX saukuneTa mijnaze Seqmnili portretebi dResac aqtualuria, radgan maTSi airekleboda im droisaTvis sruliad axali movlena – emansipirebuli qalis saxe. mxatvari ar gamodis moralistis rolSi – igi mxolod asaxavs Tanamedroveobas.
‘gran Teatri liseu’ imyofeba qalaqis SuagulSi – ramblas bulvarze. Senoba ar aris gamoyofili gverdiTmdgomi Senobebidan, mxolod marjvena fasads Wris patara quCa. ase, rom dRis Suqze Teatri SeiZleba verc SeamCnio.
im saRamos speqtakli xalxmravlobiT ara, magram Zalian pretenziuli sazogadoebiT ki gamoirCeoda. aq Tavi moeyara aristokratiul da finansurad Zlier adgilobriv da madridul elitas. arc Tu ise farTo, magram sakmaod maRalWerian darbazs ar amSvenebda specialuri monarqis loJa da arc pompezuri WaRi. sakmaod moxerxebuli skamebis rigebs Soris sasiamovno sixalvaTe igrZnoboda, skamebis sazurgeebze ki mimagrebul eleqtronul tabloze ikiTxeboda libretos teqstebi kataloniur, espanur an inglisur enebze.
im saRamos speqtaklma cvlilebebis gareSe ar Caiara. debora voitis nacvlad madalenas partias saxelmoxveWili, scenis veterani daniela desi mReroda. Cemi eWvebis miuxedavad, igi laRad da damajereblad gamoiyureboda, odnav gacveTili tembris garda, msmeneli wuns ar daudebda ocwlian sasceno gza gamovlil primadonas. igi brwyinvale iyo mesame aqtis ariaSic da finalur duetSi. xose kura, romelmac pirvelive frazidan momajadova, samwuxarod danarCen sakvanZo scenebSi ar momeCvena iseTive momxibvleli. es ganapiroba pirvel rigSi misi simReris maneram, zeda registrSi gadasvlisas misi xma kargavda siTbos da simZlavres. garkveulwilad misma vokalurma monacemebma erT-erTi Cveni saxelovani qarTveli tenori momagona. meore, aranakleb mniSvnelovani is iyo, rom momRerali Canda odnav moSvebuli da inertuli. safrangeTis revoluciis drois patrioti da poeti, anTebuli gulis patroni Senie aris jordanos operis mTavari gmiri. es suliskveTeba ar emCneoda im saRamos momRerals, ratomRac momeCvena rom igi Tavs inaxavda. Jeraris partiis Tanamedrove Semsrulebeli baritoni, Cemi azriT, rTuli amocanis winaSe dgas  - legendarulma jino bekim CanawerSi datovebuli Tavisi interpretaciiT sagrZnoblad gaamkacra saSemsruleblo standartebi da vokalistis samsaxiobo niWis miRma moiTxova gansakuTrebuli vokaluri monacemebi da Zala. karlos alvaresis gmiri gamoiyureboda damajereblad, misi xma iyo myari, Tumca wvrili JReradobis. Tu amas ar CavTvliT, alvaresis fizikuri monacemebi da artistizmi xels uwyobda im gmiris damajerebeli portretis Seqmnas, romelic Sesamabis mowinaaRmdegobas gauwevda tanad da simpaTiur xose kuras Senies. 
im saRamos Semsruleblebis samsaxiobo niWi srulad ver gamovlinda – reJisorulma midgomam aqcentebi sxvagvarad daalaga. efeqturi, qaTqaTa, TeTri aristokratebis kostiumebi da intensiuri ganaTeba scenaze pirvel aqtSi viTom calsaxad miuTiTebda damdgmelis simpaTiebze, rom ara marjvniv gadaxrili kedlebi da aveji, rac ukve arastabilurobisa da rRvevis simbolod gamoCnda. magram metad efeqturi gamodga meore aqtis dawyeba, sadac proeqtoris saSualebiT srul siCumeSi da bnel darbazSi giliotinis meqanizmi iyo warmosaxuli. Cveneba grZeldeboda imden xans, rom yvelaze skeptikur mayurebelsac ki zizRi gauCndeboda am saSineli manqanis mimarT. mesame aqtis dasawyisis simbolod iqca swrafmavali Rrublebi da mokveTili Tavi, finalSi ki kosmosis fonze revoluciis Svilebis aCrdili. filip orlos reJisoruli midgoma iyo efeqturi, magram erTgvarad sworxazovani. dizaini da kostiumebi saukeTeso, yvela detali gaTvlili da gamoyvanili, rac arc iyo gasakviri, radgan es tokios axali nacionaluri Teatris produqcia iyo. calke aRniSvnis Rirsia darbazis akustika – parteridan xma ismoda idealurad, arc erTi registris xma ar ikargeboda da arc iCrdileboda. pinhas steinbergis diriJoroba iyo damajerebeli da SesamCnevi xarvezebis gareSe. aqve minda aRvniSno am speqtaklis mier miZRvnili broSuris mravalferovani Sinaarsi (sruli diskografiiT da videografiiT, iqve mocemuli mokle TargmaniT inglisur da frangul enebze) da misi maRali poligrafiuli xarisxi. es ukanaskneli axasiaTebda mTel beWvdiT produqcias da gamoxatavda adgilobrivi mmarTvelobis zrunvasa da gansakuTrebul yuradRebas kataloniuri kulturis mimarT da mis popularizacias. 
ხ.კურა და მ.ალვარესი მსმენელთან სპექტაკლის შემდომ გამართულ ბანკეტზე

miuxedavad kritikuli SeniSvnebisa, romelic operis mosmenisas gamiCnda, barselonas ‘gran Teatri liseus’ sezonis gaxsna aRmoCnda saintereso Teatraluri movlena, Tavisi doniTa da masStabebiT srulad Sesatyvisi evropis sxva wamyvan saopero TeatrebTan. 

დავით გიგინეიშვილი
გამოქვეყნებულია გაზეთ '"24 საათი" 2007 244(1688):a10 

No comments:

Post a Comment